Į Neringos kultūrinį krantą šiemet vėl „atplaukė“ ilgai laukta „Dorė“ – jau tryliktasis Neringos kultūros almanacho numeris. Kaip ir kasmet, jis atnešė naujų istorijų, atradimų, prisiminimų ir pasakojimų apie žmones, kūrusius ir tebekuriančius Kuršių nerijos tapatybę. Naujausias leidinys pirmiausia pristatytas Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, o vėliau savo skaitytojus pasiekė Juodkrantėje ir Klaipėdoje surengtuose susitikimuose.

Almanacho viršelį puošia 2025 m. Neringos mero premija įvertinto fotomenininko Andriaus Repšio fotografija iš ciklo „Balti medžiai“ (2020–2022). Leidinio dizainerė – Aida Zybartė, sudarytoja ir redaktorė – Raimonda Meyer-Ravaitytė.

144 puslapių apimties leidinyje publikuojama 12 skirtingų temų, o prie jo kūrimo prisidėjo 15 autorių, iš kurių net dešimt „Dorei“ rašė pirmą kartą. Skaitytojams pristatomi straipsniai apie Neringos istoriją, kultūrą, gamtą, atminties ženklus ir išskirtines krašto asmenybes.

Jubiliejiniais Martyno Liudviko Rėzos metais almanache ypatingas dėmesys skiriamas šiai iškiliai Kuršių nerijos asmenybei. Žymaus Prahos baltisto dr. Iljos Lemeškino publikacijoje pasakojama apie 1827 m. Prahoje išleistą antrąjį L. Rėzos lietuviškų dainų rinkinį, tapusį reikšmingu čekų tautinio atgimimo šaltiniu. Prof. dr. Ruth Leiserowitz svarsto, ar Nida jau gali būti laikoma literatūrinės atminties vieta, o dr. Rasa Antanavičiūtė aptaria Neringai tinkamas atminties įamžinimo formas.

Leidinyje taip pat publikuojami pasakojimai apie naująją Tomo Mano gatvę, Bitininkų taką Pervalkoje, atminimo ženklą ant „Agilos“ sienos, pristatomas žurnalistės Rasos Kalinauskaitės pokalbis su kraštovaizdžio geografe dr. Giedre Godiene. Edita Anglickaitė-Beržinskienė nagrinėja žvejybos Kuršių mariose tradiciją, įtrauktą į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Skaitytojų laukia publikacijos apie architektą ir buriuotoją Algimantą Zavišą, Sauliaus Kruopio ir Romualdo Kuncos kūrybines sąsajas, naujausi Neringos Abrutytės eilėraščiai bei Elenos Tarvainienės esė.

Jaukiame pristatymo vakare Nidoje netrūko prasmingų pokalbių ir prisiminimų. Buriavimo istorijomis dalijosi Gediminas Dikšas, o poetės Neringos Abrutytės kūrybą skaitė Aušra Feser.

Netrukus „Dorė“ pasiekė ir Juodkrantės skaitytojus. Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros centre surengtame pristatyme buvo prisimintas pats M. L. Rėza ir jo indėlis į Lietuvos kultūros paveldą. Daug dėmesio sulaukė žvejybos tradicijos tema, o jautria renginio akimirka tapo Elenos Tarvainienės esė skaitymas.

Tradicinis almanacho pristatymas surengtas ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Renginyje dalyvavo Klaipėdoje gyvenantys ir dirbantys neringiškiai, kultūros, istorijos ir paveldo puoselėtojai. Diskutuota apie Martyno Liudviko Rėzos palikimą, žvejybos tradicijų svarbą vietos tapatybei bei architekto Algimanto Zavišos indėlį į buriavimo kultūrą. Renginio pabaigoje svečiai turėjo galimybę paragauti preiliškio bitininko Arūno Andrijausko medaus, simboliškai priminusio vieną iš almanache nagrinėjamų temų – Pervalkoje veikusį bičių motinų poravimosi punktą.

Savo skaitytojų „Dorė“ dar lauks Preiloje ir Pervalkoje.