Atminties vakaras – Pauliui Normantui
2017 19 kovo
Poezijos pavasaris 2017 m. Juodkrantėje
2017 16 gegužės
Rodyti viską

Išleistas ketvirtasis kultūros Almanacho „Dorė“ numeris

Kovo 7 d. Nidoje, o kovo 21 d. Juodkrantėje pristatytas ketvirtasis  kultūros almanachas „Dorė“ – vienintelis periodinis  neringiškių leidinys, leidžiamas nuo 2010–ųjų Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos. Pradžioje jis išeidavo kas dveji metai,  dabar bus leidžiamas kasmet. Šio leidinio tiražas – 700 egz., atspausdino UAB „Druka“.

 

„Džiugina, kad „Dorės“ sutiktuvės tampa Neringos bendruomenę suburiančiu renginiu, kuriame labai prasmingai kalbame apie mūsų kultūrą, istoriją, tapatybę“, – pristatymo metu kalbėjo leidinio sudarytoja ir redaktorė Raimonda Ravaitytė – Meyer.

 

Išskirtinis ketvirtosios „Dorės“ bruožas –  jos aktualumas. Pirmą kartą leidinyje pateikiama  Neringos kultūrinio gyvenimo apžvalga  – užfiksuoti svarbiausi įvykiai, iniciatyvos, nuomonės ( šeši trumpi interviu su Neringos kultūros žmonėmis) . Praėjusius jubiliejinius M. L. Rėzos  metus apžvelgia Juodkrantėje veikiančio M. L. Rėzos  kultūros centro tarybos (kuratoriumo) pirmininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė primindama, kad Rėzos samprata Lietuvoje daugelį metų buvo tendencingai  susiaurinta, kaip  svarbu šiandien  laužyti „nacionalinio“ Rėzos stereotipą  ir grąžinti  šią iškilią Kuršių nerijos asmenybę į mūsų sąmonę.

 

Skatindama gilesnę pažintį su tikruoju Rėza, „Dorė“ skelbia dviejų  mokslininkių publikacijas –  Kuršių nerijos istorijos tyrinėtojos doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (apie Rėzos įtaką žymiems Rytų Prūsijos veikėjams)  bei vilnietės prof. dr. Dainoros Pociūtės ( apie mažai nagrinėtą kapeliono Rėzos karo meto dienoraštį).

 

Tradiciškai pristatomi kasmetinės Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatai –  klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas (2015m premija), interviu su juo užrašė Daiva Molytė – Lukauskienė,   ir nidiškių folkloro ansamblis „Giedružė“ (2016m. premija), apie kurį papasakojo Asta Jankauskienė.

 

Prof. Dr. Vladas Žulkus  „Dorės“ puslapiuose atskleidžia  burlaivio „Ocean  Queen“ dramą,  prieš 150 metų įvykusią Baltijos jūroje ir turinčią tiesioginį ryšį su Nida. V.Žulkus viliasi, jog minėto laivo nuolaužų nidiškiai galėtų būti radę, o tai archeologams – neįkainojama tiriamoji medžiaga.

 

Kitos „Dorės“ temos vienaip ar kitaip siejasi su biblioteka. Tą „išduoda“ viršelis, kuriame –  knygų namelis – švyturys, jį  2016 –aisiais – Bibliotekų metais sukūrė ir Nidoje (bei Juodkrantėje) pastatė skulptorius Albertas Danilevičius. Minėtais metais suėjo lygiai 60 metų nuo pirmojo įrašo Nidos bibliotekos inventorinėje knygoje – šia intencija „Dorė“ tęsia pokarinės Neringos istorijos temą kalbindama bibliotekininkę Stasę Smolskienę ( jos prisiminimus užrašė Raimonda Ravaitytė – Meyer).  S.Smolskienės prisiminimai, be kita ko, atskleidžia vieną  dramatiškiausių įvykių Neringos istorijoje – vietinių gyventojų priverstinį pasitraukimą iš savo tėviškės į Vokietiją.

 

„Labai svarbu užčiuopti tą gyvosios atminties giją, nes žmonės išeina, jie išsineša daug įdomių faktų, juk „Dorės“ viena iš dalių ir yra prisiminimai, pagražinantys ir praturtinantys turinį taip, kaip niekada to nepadarys dokumentai.  Galų gale, vienas iš mūsų uždavinių – saugoti šitos žemės savastį, o būtent tokia ir yra „Dorės“ misija“, – almanacho sutiktuvių metu kalbėjo Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.

 

„Dorėje“  plačiai minimas  Nidos metraštininko Viktoro Miliūno (jo vardu pavadinta Neringos viešoji biblioteka) šimtmetis.  Pirmasis lietuvių inteligentas, 1961m. Nidoje nusipirkęs dalį žvejo namo, į šį buvusį užkampį  pritraukė  didelį būrį menininkų – tarp jų ir bičiulį poetą Algimantą Baltakį, kurio  prisiminimai bei eilėraštis nukels skaitytoją  į praėjusio šimtmečio 6 – ojo, 7–ojo dešimtmečių Kuršių neriją.  A.Baltakį pakalbino žurnalistė Asta Jankauskienė.

 

Ketvirtojoje „Dorėje“  atiduota skola primirštiems  menininkams – Lietuvos kino studijos  režisierei   Reginai Vosyliūtei ir dailininkui Vaclovui  Kaminskui, kurie  Juodkrantėje turėjo antruosius namus, o nuolatos  joje apsigyveno  įšėję  į  pensiją, šio kaimelio kapinaitėse  abu palaidoti. Spalvinga, nesumeluota ir gyva režisierės ir  dailininko istorija perteikiama aktorės ir signatarės Nijolės Oželytės (jos mintis užrašė Raimonda Ravaitytė – Meyer) lūpomis.

 

„Dorė“ gausiai iliustruota senomis ir šių dienų  fotonuotraukomis  bei paveikslais (fotografai Gintautas Beržinskas, Edita Anglickaitė, Agnė Šileikytė, Darija Vasiliauskienė, Aidas Macevičius, kiti).

 

Leidinio pabaigoje – naujas žanras: tikros nesumeluotos istorijos apie Nerijos žmones,  įvykius, papasakotos tas istorijas girdėjusių arba iš patikimų šaltinių užrašiusių žmonių. „Dorės“ leidėjai viliasi pažadinti neringiškių atmintį, kad jie prisimintų ir užrašytų ar papasakotų savus įdomius nutikimus.

 

Neringiškių kultūros almanachas  bus pristatytas ir mažiausiose Neringos gyvenvietėse – Preiloje ir Pervalkoje.

Padidinti
Padidintas kontrastas