2018m. kovo 15 d. 17.30 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ pristatysime penktąjį Neringos kultūros almanachą „Dorė“, nuo 2010m. leidžiamą Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos. Pirmąją sukaktį pažymintis leidinys liudija ne tik apie tęstinumą, bet ir apie sutelktą autorių kolektyvą bei pasiryžimą aktualiomis Prūsijos (Mažosios) Lietuvos istorijos, kultūros atminties temomis kalbėti nepaviršutiniškai ir kompetentingai. Be kita ko, „Dorė“ yra vienintelis leidinys fiksuojantis Neringos kultūrinio gyvenimo vyksmą (rašoma metų kultūros įvykių apžvalga).
Kuršių nerijoje liko vos keli senieji gyventojai – kuršininkai, todėl vietos tapatybės suvokimas šiandieniniams neringiškiams yra be galo svarbus. Rašydama Kuršių nerijos ir Prūsijos(Mažosios) Lietuvos istorijos temomis „Dorė“ neringiškiams ir Neringos svečiams atveria užmarštin nugrimzdusį pasaulį, apgaubtą ideologizuotų mitų, kurį pažinti sovietmečiu buvo galima labai vienpusiškai .
Leidinio vertę didina autorių kompetencija. Pokalbis su iškiliausia Reformacijos tyrinėtoja dr. Ingė Lukšaite (2017m. Martyno Liudviko Rėzos premijos laureate) padės susivokti sudėtinguose Reformacijos procesuose, suformavusiuose Prūsijos (Mažosios) Lietuvos tapatybę.
Didžiųjų asmenybių įtaką Kuršių nerijai atveria nuolatinė „Dorės“ autorė Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, savo publikacijose rašydama apie baltistikos korifėją Adalbertą Bezzenbergerį, 40 vasarų praleidusį Juodkrantėje, ir visiškai visuomenei nežinomą Karaliaučiaus intelektualą Ludwigą Goldsteiną, kurio dėka rašytojas Thomas Mannas atvyko į Karaliaučių, o vėliau – į Kuršių neriją. Trečioji asmenybė, kuriai nidiškiai turėtų būti dėkingi už Nidos savitumo išsaugojimą yra dailininkas ekspresionistas Ernstas Mollenhaueris, su kurio vardu siejamas Nidos dailininkų kolonijos suklestėjimas XXa.3-4 dešimtmečiais ( žurnalistės Raimondos Ravaitytės – Meyer pokalbis).
Siekdama surinkti ir užrašyti vyresnės kartos neringiškių prisiminimus apie Neringą „po lūžio“ (ją apgyvendinus naujakuriais), „Dorė“ skelbia ilgamečio Nidos mokyklos direktoriaus Stanislovo Valančiaus pasakojimus apie mokyklą ir bendruomenę (žurnalistės Astos Jankauskienės pasakojimas).
Rašyti nauja – Kuršių nerijos kraštovaizdžio tema „Dorę“ paskatino nauji paskutinių dešimtmečių mokslo tyrinėjimai, koreguojantys mūsų žinias apie Kuršių nerijos susidarymą – apie tai prof.dr. Alberto Bitino publikacija.
Legendinio Nidos fotografų seminaro, paminėjusio 40- metį, reikšmę, aptaria fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas. Taip pat pristatomas pirmasis Neringos mero premijos, skirtos fotomenininkui, laureatas Vitalijus Butyrinas.
Kūrėjų skiltyje didžiuojamės galėdami publikuoti naujausius Nidoje gimusios ir augusios poetės Neringos Abrutytės (šiuo metu gyvenančios Danijoje) eilėraščius.
Penktoji „Dorė“ – gausiai iliustruota, jos viršelyje – dailininko Romano Borisovo akvarelė „Karaliaučiaus katedros altoriaus dalies likučiai“ (apie Borisovo akvarelėse atgimusius Rytprūsius pasakoja Birutė Skaisgirienė) bei 5 Reformacijos postulatai – tai dedikacija 2017m. šalyje pažymėtiems Reformacijos metams.
2018m kovo 20d „Dorė“ bus pristatyta Juodkrantėje, kovo 27d. – Klaipėdoje, gegužės 10 d. – Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka
Tel. pasiteiravimui – 868686571
doreneringa@gmail.com
